Bureau du Roi -Rašomasis stalas Liudvikui XV

Cressent Bombé Commode -Komoda, Liudvik XV

Fauteuil à la Reine - Kėdė, Liudvik XV

Rokoko Gimimas

Nuo Regento Laikotarpio iki Karališkos Ekstravagancijos

Rokoko, dažnai vadinamas „rokailės stiliumi“ dėl kriauklę primenančių motyvų, atsirado ne staiga. 1720–1730 m. jis išsivystė kaip lengvesnė baroko alternatyva per Regento laikotarpį (1715–1730), kai Prancūziją valdė Filipas II Orleanietis. Šis pereinamasis laikotarpis sušvelnino baroko monumentalius kontūrus, įvesdamas sklandžias linijas ir auksinius bronzos ornamentus, vadinamus ormolu. Iki 1730-ųjų, Liudviko XV dvarui tapus hedonizmo centru, rokoko pilnai sužydėjo, atspindėdamas madam de Pompadour salonų lengvumą ir žaismingumą.

Rokoko buvo toks asmeniškas, kad baldai dažnai buvo projektuojami konkrečioms patalpoms, pavyzdžiui, privačioms buduarams, kur aristokratai galėjo atsipalaiduoti be dvaro formalumų. Kai kurie stalai turėjo paslėptus stalčius meilės laiškams laikyti, atspindėdami epochos romantikos maniją.

Nors Prancūzija buvo rokoko širdis, jis pasklido po Europą: nuo Bavarijos Wieskirche puošnių interjerų iki Venecijos auksinių veidrodžių ir net Anglijos, kur Thomas Chippendale pritaikė santūresnes versijas. Stilius išblėso apie 1760-uosius, užleisdamas vietą neoklasicizmo racionalumui, tačiau jo dvasia atgimsta šiuolaikiniuose interjeruose, tokiuose kaip Disnėjaus „Gražuolės ir pabaisos“ įkvėpti baldai ar pastelinių spalvų paletės.

Rokoko Baldų Bruožai
Vingiai, Kriauklės ir Garbanos

Rokoko baldai yra tarsi teatro spektaklis – asimetrija ir gamtos įkvėpti motyvai paverčia juos gyvais. Skirtingai nuo baroko simetrijos, rokoko baldai žavi S ir C formos vingiais, primenančiais vijoklius ar bangas. Kėdės ir sofos turėjo lenktas kojas, vadinamas cabriole, kurios atrodė tarsi gyvūnų galūnės, o apmušalai iš šilko ar aksomo suteikė švelnumo. Medžiagos buvo kruopščiai parinktos: vaismedžiai, tokie kaip riešutmedis ar vyšnia, suteikė šiltų tonų, o egzotiška markizacija ar lakuotos plokštės, įkvėptos chinoiserie (kinų motyvų), pridėjo prabangos. Auksiniai bronzos ornamentai – lapų, kriauklių ar mitinių būtybių formos – spindėjo tarsi auksas, o bombé formos (išsipūtę, apvalūs) komodos pabrėžė stiliaus sklandumą.

Rokoko meistrai kartais naudojo japonišką lako techniką, vadinamą vernis Martin, kuri imitavo brangų rytietišką laką, bet buvo prieinamesnė, leidžianti sukurti blizgius, spalvingus paviršius, kurie atspindėjo šviesą salonuose. Šis stilius buvo ne tik gražus, bet ir skirtas intymioms erdvėms, kur pokalbiai ir flirtai buvo tokie pat svarbūs kaip pats interjeras.

Artimi Stiliai
Baroko Didybė ir Neoklasicizmo Santūrumas

Rokoko neatsirado vakuume – jis dalijasi bruožais su baroku ir neoklasicizmu, kurie atspindi prabangą, bet skirtingais atspalviais.